Norvegija

Kelionė į Norvegiją prasideda...

Keliatas įdomių faktų apie Norvegiją ir jos gyventojus:

1.       Namai Norvegijoje dažniausiai  yra dažomi valstybinės vėliavos spalvomis.

     2. Priešais kiekvieną namą dega švieselė pasiklydusiam keliautojui.

  3. Dažnai galite pamatyti žolėmis ir net medžiais apaugusius namų stogus. Tokiu būdu norvegai puošia ne tik namus, bet ir stoteles bei šiukšliadėžes.

4.       Norvegijoje galite aplankyti Trolių kelią, o Troliai, kaip žinia, yra vienas iš Norvegijos simbolių.

5.       Sakoma, kad šalyje nėra blogo oro, yra tik prasta apranga.

6.       Sekmadieniais parduotuvės uždarytos, bet daugumą reikalingų prekių galite įsigyti degalinėse arba kioskuose.

7.       Stipresnį nei 4,75 % alkoholį galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse (vinmonopolet).

8.       Degalų kainos pačios aukščiausios visame pasaulyje.

9.       Pirkti „kūniškus malonumus“ nelegalu, tačiau parduoti juos galima. Tokiais atvejais  kaltu lieka klientas.

10.   Bažnyčios šlaikomos iš mokesčių mokėtojų lėšų.

11.   Pagrindinė religija – liuteronizmas (83 % visų tikinčiųjų).

12.   Turistams Norvegija yra labai brangi valstybė, pvz., duona kainuoja 8 litus, alus – 12 litų. O štai tiems, kurie Norvegijoje gyvena ir dirba, kainos ne tokios jau ir didelės, nes vidutinis atlyginimas siekia 15 000 litų per mėnesį. Žinant, kaip protingai apsipirkti, galima daug sutaupyti.

13.   Norvegijos valdymo forma – konstitucinė monarchija. Valstybės karalius Haroldas V.

14.   Šalyje yra daugiausiai fiordų pasaulyje.

15.   Teigiama, kad vikingas Leifas Eriksonas 1003 metai pirmas išsilaipino Amerikoje.

16.   Naršyklė  Opera yra norvegiška.

17.   Egzistuoja speciali organizacija Språkrådet, kuri reguliuoja ir prižiūri norvegų kalbos „grynumą”.

18.   Oficiali statistika skelbia, kad 2013 metų pradžioje Norvegijoje gyveno 45 000 lietuvių. Jie telkiasi ir realiose, ir virtualiose bendruomenėse, pvz., Lietuviai Norvegijoje. 

Lankytinos vietos Norvegijoje:

1. Norvegijos vakarinėje pakrantėje įsikūręs Alesundas neretai vadinamas gražiausiu Norvegijos miestu.

Alesundas – vėjuotas miestas, nors žiemos čia, palyginti, yra švelnios. Miestas įsikūręs keliose salose, o spalvingi namai tvarkingai išsirikiavę prie pat vandens. Tarp jų šmėžuojančios baltaburės jachtos ir žvejų laiveliai, sukuria pasakų miesto iliuziją.

Alesundas po 1904 m. miestą nusiaubusio gaisro buvo atkurtas praktiškai nuo pamatų.

2. Alta – tai didžiausias miestas Finnmark apskrityje, Norvegijos Šiaurėje, kurią garsina šiaurės pašvaistės, samių kultūra ir šiaurės elniai. Šiame regione galima mėgautis ir tokia pramoga kaip pasivažinėjimas šunų kinkiniais.

Altoje yra trys centrai – Bossekop, garsėjantis prekybos tradicijomis, Elvebakkenen, kuriame įsikūręs uostas ir oro uostas, ir Alta miestelis. 

3. Nors ir palyginti trumpas, tačiau įspūdingas Atlanto kelias (Atlanterhavsveien) vingiuoja nuo Molde iki Kristiansund.

Šis kelias tarsi šokinėja nuo salos iki salos įspūdingais tiltais. Iš viso šis kelias driekiasi per 7 tiltus – vienas už kitą dramatiškesnius. Vis tik, bene įspūdingiausias yra Storseisunden tiltas, kurio kilpa, audros metu plaunama Atlanto bangų, yra tarsi šio kelio vizitinė kortelė. Nemažai smalsuolių netgi atvyksta čia specialiai audros metu, kuomet įniršusios bangos ritasi virš tilto. 

Kai kas čia atvyksta audros metu stebėti dūžtančių bangų, o ramiu oru pakrantėje galima išvysti ruonius ar net banginius.

Dėl neįtikėtinų vaizdų ir įspūdingų tiltų, zigzagais jungiančių pakrantėje išsibarsčiusias salas Atlanto kelias yra pelnęs nacionalinio turistų maršrutostatusą. 

Netoli šio kelio galima aplankyti Kverneso medinę bažnyčią (stavkirke), kuri buvo pastatyta 14 amžiuje, o taip pat čia įsikūręs Kverneso kaimo muziejus, kuriame eksponuojami senoviniai norvegų būstai.

4. Sogn og Fjordane apskrityje besidriekiantis Aurlandsdalen slėnis yra pramintas Norvegijos Didžiuoju kanjonu.

Šiame slėnyje įrengti pėsčiųjų tahytte.

kai – vieni populiariausių žygeivių tarpe. Kelias dešimtis kilometrų nutįsęs pėsčiųjų maršrutas yra aiškiai sužymėtas, o greta jo aptiksite žygeivių trobeles nakvynei, vadinamąsias 
5. Ketera, kurią iš abiejų pusių skalauja krištolo tyrumo ežerai. Tai – Besegeno ketera(Besseggen), kurią supa Gjende ir Bessvatnet ežerai Norvegijoje.

Šių dviejų ežerų vandens paviršiaus aukščių skirtumas sudaro apie 400 metrų. Be to, skiriasi ir ežerų spalva – vienas jų, Bessvatnet yra melsvas, o Gjende ežero vanduo išsiskiria ryškiai žalia spalva.

6. Briksdal ledynas (Briksdalsbreen) – Jostedalio ledyno nacionaliniame parke galima pamatyti įspūdingą Briksdal ledyno liežuvį. Šią vietovę, labai panašią į nežemišką, galima pasiekti kelis kilometrus paėjus nesudėtingu keliuku. Tačiau taip pat galima važiuoti ir specialiais nedideliais automobiliais, kurie čia nuomojami.

Briksdal ledyną per metus aplanko apie 300 tūkstančių žmonių. Šioje vietovėje taipogi yra organizuojamos iškylos į ledynus. Tokių žygių organizatoriai aprūpina kopiančiuosius specialiu inventoriumi.

7. Karasjok – samių sostinė, įsikūrusi 18 km nuo Suomijos sienos Norvegijos šiaurėje, Finmarke.

Karasjok įsikūręs itin atšiaurioje vietovėje, šiam miesteliui priklauso ir Norvegijos šalčio rekordas: čia 1886 m. termometro stulpelis nukrito žemiau -51 laipsnio celsijaus.

Karasjoke įsikūręs Norvegijos samių parlamentas, Samediggi. Taip pat miestelyje galima aplankyti Samių muziejų. 

8. Didžiulė uola, tarytum užstrigusi tarp dviejų statmenų uolų – tai įspūdingasKjerago akmuo, esantis Lyse fiorde, netoli Stavangerio.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų neįmanoma užsikabaroti ant 1000 metrų aukštyje virš ledinio fiordo vandenų pakibusio akmens, tačiau nemažai entuziastų bando tai padaryti: tai tampa jų gyvenimo iššūkiu.

9. Virš prarajos pakibusi įspūdinga uola, taikliai pavadinta Trolio liežuviu (Trolltunga) - tai ne tik viena įspūdingiausių Norvegijos vietų, bet ir greičiausiai visoje Europoje.

Maždaug 700 m aukštyje virš Ringedalsvatnet ežero (1100 m virš jūros lygio) kyšančią uolą pasiekti nėra itin paprasta. O ir pasiekus ne visiems pavyksta suvaldyti baimę atsistoti ant uolos krašto! Tačiau drąsiausiems ir smalsiausiems garantuotas užburiantis vaizdas ir adrenalinas.

Trumsė
Šiaurės pašvaistė – įstabiausia naktinio dangaus puošmena. Šį pasakišką reiškinį gamta dovanoja tik kelioms Šiaurės šalims: Islandijai, Aliaskai, Suomijai, Kanadai ir Norvegijai. Norvegijos gyventojai ir svečiai grožėtis Šiaurės pašvaiste vyksta į Trumsę. Šis miestas nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario kviečia gėrėtis liepsnojančiu dangumi. Trumsė – septintas pagal dydį Norvegijos miestas. Tiesa, gyventojų jame – tik 65 tūkstančiai, bet tarp jų verda tikras tautų katilas. Skaičiuojama, jog mieste gyvena apie 100 tautybių žmonės. Todėl čia rasite ir mečetę, ir katalikų vyskupiją. Be to, į Trumsę iš visos Norvegijos keliasi samiai, dar vadinami lapiais. Jie – itin įdomūs vietiniai Skandinavijos gyventojai. Augina elnius, klajoja po sausumas bei jūras ir šneka samių kalbomis. Todėl Trumsėje šalia norvegų kalbos oficialia taps ir samių. Žinoma, didžiausias Trumsės lobis – Šiaurės pašvaistė. Šiame mieste, esančiame vos už 400 km nuo poliarinio rato, idealios sąlygos grožėtis dangaus liepsnomis. Didžiausia tikimybė pamatyti Šiaurės pašvaistę yra sausio-vasario mėnesį. Tada Trumsę užplūsta norvegai bei turistai iš kitų šalių. Šiuo laiku mieste rengiami Poliarinės pašvaistės festivaliai. Jų metu smalsuolių būrys laukia šio gamtos stebuklo pasirodymo. Žiemą pašvaistės būna tokios stiprios, kad ištisus kalnus bei fjordus nudažo ryškiomis spalvomis.

O dabar... MA Angelų įspūdžiai iš Norvegijos..

Anvila
Taaaigi. Norvegija. Buvau ten dvi savaites ir aš sugebėčiau išvardint gal kokias dvi vietas, kurias aplankiau, nes taip jau būna keliaujant su tėvais :D kelionės metu laike visiškai pasimečiau ir kai pasukom link kelto, tiesiog pasimetus akim klapsėjau negalėdama patikėt, kad jau viskas. Atplaukus nieko naujo nepamačiau. Paprasti miškeliai, niekuo nesiskiriantys nuo mūsiškių. Keliaujant mašina vienu metu išvis pasijaučiau lyg važiuodama į Druskininkus (jei esi važiavusi - suprasi mane). Nu tikrai, visiškai nieko įspūdingo. Po kokios paros važiavimo (aišku, su sustojimu nakvynei) pradedi važiuot tai į kalną, tai nuokalnėn. Dar po kiek laiko pasieki ir pirmuosius tunelius (visą laiką važiavau nuo pietų šiaurės link). Ir tada, po truputį, nedrąsiai išlenda ir pasirodo visu gražumu kalnai. Aukšti, viršūnėse dar matosi sniego, ir visai nesvarbu, kad vasara. Norvegija atrodo sustojusi pavasary, tik dažnai aplanko pavasariui nebūdingas lietus. O gal man taip tik pasirodė.

Labiausiai man įsiminė (turbūt kaip ir daugeliui jį aplankiusių) 'trolių kelias'. Šakės, kažkas nerealaus yra važiuojant/kylant juo suprasti, kad tu virš debesų. Kad tu tikrai pakilai taip aukštai, kad galėtum juos pasiekti ranka. O ir vaizdas, atsivėręs pakilus į apžvalgos aikštelę, yra toks, kokį kiekvienam priklauso pamatyti nors kartą gyvenime.
Daar viena nuostabi vieta Norvegijoj - Bergenas. Gaila, kad po šį miestą pasivaikščioti laiko turėjau labai mažai. Spėjau apsilankyti garsiajam žuvų turguj ir paragaut laaabai daug jūros gėrybių ir užsikelti senuoju funikulierium (turbūt taip vadinasi?) į tašką, iš kurio miestas matosi visu gražumu. Labai labai gražus miestas.
Vieną dieną buvau prie ledyno dar. Po truputį tirpsta, bet, kol dar 'gyvuoja', turistai gali prie pat jo prieiti. Iki ledyno normalaus takelio kaip ir nėra, tik valtis, plukdanti kokius keturis žmones už nežmonišką sumą arba sužymėtas takas, einantis per uolas. Žodžiu, pasirinkę taką mes neblogai pasportavom ir vakare mažasis brolis, kuris niekad nepavargsta, nesiginčydamas keliavo miegot.
Keliavau liepos pabaigoj, bet, pakilus į kalnus yra tikrai nemažai sniego. Tiek, kad tikrai pakako mum pažaisti sniego karą ir sniego angelus palikt:)
Norvegija yra ta šalis, į kurią tikrai dar ne kartą sugrįšiu.

Magiska

Norvegijoje esu buvus 5 kartus. Ir labiausiai patiko šių metų vasaros kelionė. Kadangi buvau ten dvi savaites (kaip visada:D) tai šįkart nuveikiau daugiau negu per pastaruosius kartus, pradedant namų dažymu, žolės pjovimo iki kelionės per Trollstigeną, Geirangerį. Kadangi Norvegijoje mano gyvenvietė yra netoli Oslo, tai galvojau, kad iki Geirangerio per tris dienas niekaip nenusigausim, klydau. Per aplinkelius ir kitus įdomius objektus (pvz. Trollstigeną), vietoje buvom po dienos su puse, bet ir taip kelionė neprailgo, nes pro langus buvo matyt nuostabus vaizdas. O kai atvykom į Geirangerį ir lipom į kalnus visas Geirangeris atrodė lyg ant delno ir beto pirmą kartą pamačiau banginius ^^. Na, grįžom namo, kaip bebūtų keista per puse dienos. Dar nepaminėjau, kad maistas Norvegijoj tragiškas, o ledai tobuli :D Patys norvegai, tai pripažino.

P.s. Norvegijoj TusenFryd parkas patiks ekstremalams ;)

Tad tiek šiam kartui.. Tikiuosi, kad kelionė į šiaurę Jums patiko !  :)

Straipsnio autorė: Berlina

Kelionės: Anvila ir Magiska

Modelių koregavimas: Emilė

Anvilos ir Magiskos apranga: Liamba ir Imusic