Kelionė į Vokietiją

Taigi, taigi, po ilgų skrydžio atidėliojimų, audrų, užklupusių pūgų bei lėktuvo piloto atostogų, grįžtame į vėžias.. Ir kaip jau žadėjome vykstame į Vokietiją ! 

Tad šiek tiek įdomybių apie pačią šalį:

1. Vokietijos kultūra yra dalis germaniškosios Europos kultūros. Šalies kultūra formavosi regionuose, nes bendra Vokietijos valstybė buvo sukurta palyginti vėlai.

2. Vokietijoje daugiau nei 90% gyventojų yra vokiečiai. Didžiausia tautinė mažuma yra turkų. Šalyje taip pat gyvena serbų, kroatų, lenkų, rusų, graikų, ispanų bei danų.

Gamtos įdomybės:

Saksonijos Šveicarija

Saksonijos Šveicariją (Sächsische Schweiz) garsina įspūdingi tarpekliai, kuriuos įrėmina vaizdingos uolos. Bene didžiausia regiono įžymybė – tai Bastėjos (Bastei) uolos, kurių grožis ir didybė geriausiai matyti nuo Bastėjos tilto, menančio dar 19 a. Tiltas buvo pastatytas tam, kad būtų galima iš arčiau apžiūrėti įspūdingas uolas. Uolose įrengtos kelios apžvalgos aikštelės, siūlančios skirtingas vaizdo perspektyvas. Kerintį gamtos grožį puikiai papildo Elbės krantuose pabirusios senovinės pilys – Stolpeno, Neurateno, Königstein ir kt.

Vatų jūra

Vatų jūra (Wattenmeer) – tai unikalus gamtos kūrinys, esantis Vokietijos šiaurėje, ties Šiaurės jūra. Čia gamtos mėgėjai gali pasivaikščioti jūros dugnu. Tiesa, reikia tik laiku spėti sugrįžti į krantą. Ši Šiaurės jūros dalis, besidriekianti ties Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos pakrantėmis, yra unikali tuo, kad šioje vietoje kas šešias valandas potvynis mainosi su atoslūgiu. Vatų jūra yra didžiausia tokio tipo ekosistema pasaulyje, itin turtinga augalija ir gyvūnija.

Jasmundo nacionalinis parkas

Jasmundo nacionalinis parkas įkurtas Vokietijos šiaurėje, Baltijos jūroje esančioje Riugeno saloje. Bene didžiausia šio parko įžymybė – tai vadinamasis „Karaliaus sostas“, įspūdinga kalkakmenio uola, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužianti aplinkinių skardžių panorama. Šie baltuojantys skardžiai virš Baltijos bangų iškilę daugiau nei  110 m. Įspūdinga panorama ne tik džiugina keliautojus, bet ir įkvėpė ne vieną menininką.

Königssee ežeras

Smaragdinis Königssee ežeras pietinėje Bavarijos dalyje laikomas Berchtesgadeno nacionalinio parko širdimi. Išvertus telkinio pavadinimą jis reiškia „Karalių ežeras“. Pavadinimo kilmė tampa aiški vos apsilankius šioje vietovėje. Šalia Berchtesgadeno miestelio tyvuliuojantis ir aukštus Alpių masyvus skalaujantis Königssee užburia savo didybe, tarytum ežeras tikrai būtų karališkas. Königssee laikomas švariausiu ežeru visoje Vokietijoje.

Šprė miškas

Brandenburgo žemėje apie 100 km į pietryčius nuo Berlyno esantį Šprė mišką (Spreewald) vokiečiai vadina savo „Venecija“. Atrodytų, kokia gi Venecija gali būti girios glūdumoj. Tačiau šiuose pelkynų, kurie susiformavo per paskutinįjį ledynmetį, labirintuose išsibarstę nedidelės senos sodybos. Jų gyventojams vienintelis susisiekimo būdas yra vandens keliai – iš viso apie 200 kanalų, kurie čia nusidriekę net apie 1300 km! Gal dėlto ši vieta dar vadinama „kaimiškąja Venecija“.

Švarcvaldas

Švarcvaldas (Schwarzwald) – tai bene svarbiausia turistų traukos vieta Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietijos pietvakariuose. Švarcvaldo, arba „juodojo miško“ pavadinimas greičiausiai kilo nuo tankių eglynų, kuriais apaugęs šis gamtos kampelis. Miškingos vietovės nusagstytos dailiomis pilimis, čia slypi šimtmečių senumo SPA miesteliai.  

Helgolando sala

Sala, kurią sudaro raudonojo smiltainio uolos, stūkso Šiaurės jūroje, apie 70 km nutolusi nuo Vokietijos krantų. Iš vandens kyšančių uolų aukštis siekia iki 50 m. Golfo srovės dėka, šioje nedidelėje saloje klimatas yra švelnus jūrinis ir palankus augti net ir tropiniams augalams. Kadangi saloje nėra automobilių, oras čia ypatingai švarus.

"Oktoberfest" - nacionalinė vokiečių šventė 

Rugsėjo 22-ąją Vokietijos mieste Miunchene prasideda tradicinė alaus šventė – Oktoberfest. Renginys trunka iki spalio 7 dienos. Šios šventės metu Miunchene apsilanko apie 6 mln. žmonių, o paprastai išgeriama per 7 mln. litrų alaus. Theresenwiese, kurioje vyksta šventė, užima apie 26 hektarus. Apie 70 proc. šventės lankytojų sudaro bavarai ir tik 30 proc. vokiečiai iš kitų regionų bei užsienio turistai. Šventės metu suvalgoma daugiau nei 500 tūkst. vištų, daugybė jaučių ir t.t Šventėje savo alų turi teisę pristatyti tik šešios alaus daryklos: Spaten, Augustiner, Paulaner, Hacker-Pshorr, Hofbraeuhaus, Loewenbraeu, kurios šventės metu parduoda apie 30 proc. savo metinės produkcijos.

Kalėdų mugės Vokietijoje

Šventinis Kalėdų laikotarpis ir Kalėdinės mugės – neatsiejami dalykai Vokietijoje. Būtent vokiškai kalbančiuose kraštuose ir gimė pati Kalėdinių mugių idėja. Kalėdinės mugės šioje šalyje – tai ne vien tik kalėdine atributika papuošti ir kalėdinėmis prekėmis, saldumynais bei karštu vynu prekiaujantys kioskeliai miesto centrinėje aikštėje. Tai kur kas daugiau.

Kalėdinių mugių (Weihnachtsmarkt) idėja gimė vokiškai kalbančiuose kraštuose, Vokietijoje bei Austrijoje, dar viduramžiais. Ir šiandien ši tradicija gyva: Advento laikotarpiu šurmuliuojančios mugės pritraukia ne tik turistų iš užsienio dėmesį. Ir patys vokiečiai stengiasi neaplenkti šventinę nuotaiką dovanojančių turgelių, kuriuose galima įsigyti kalėdinių smulkmenų, dekoracijų, rankdarbių, naminių sausainių ir kitų konditerijos gaminių, paragauti kepintų kaštainių bei keptų migdolų, sukirsti porciją riebių dešrelių, sušilti ragaujant karštą vyną, pagamintą pagal tradicinius receptus. O svarbiausia – gerai praleisti laiką visai šeimai.

Vokietijoje ne tik didieji miestai, bet ir kone kiekvienas net ir nedidelis miestukas turi savo Kalėdinę mugę, savas šventinio laikotarpio tradicijas. Nuo lapkričio vidurio ar pabaigos iki pat Kalėdų, o kartais ir dar ilgiau, mugių šurmulys ir šventinė nuotaika papuošia Vokietijos, o taip pat ir kitų šalių, miestus. Prekyba paprastai vyksta centrinėje miesto aikštėje, pagrindinėse gatvėse suręstuose mediniuose namukuose-kioskeliuose. Be parduodamų daiktų ir maisto, Kalėdinių mugių metu vyksta įvairūs renginiai: dainuojama, šokama, vaidinama. Nepamirštami ir mažieji – jiems įrengiami įvairūs atrakcionai

Viena seniausių Kalėdinių mugių, kuri yra žinoma nuo 1434 m. – tai Dresdeno kalėdinė mugė, arba Striezelmarkt, kurią šiais laikais kasmet aplanko apie 2 milijonus lankytojų. 

Maždaug tiek pat lankytojų užsuka ir į Kelno (Köln) kalėdinę mugę, kurią šiemet sudarys net 7 prekyvietės skirtingose miesto vietose – kiekviena skirta vis kitai temai, pavyzdžiui, Angelų mugė, Nykštukų namai ar Pasakų mugė. 

Niurnbergo kalėdinės mugės lankytojų skaičius taip pat nenusileidžia anksčiau minėtiems miestams – Dresdenui ir Kelnui, o Štutgartas ir Dortmundas (kiekvienas iš jų) sulaukia daugiau nei 3 milijonų mugės svečių!

Hamburge Advento laikotarpiu vyksta ne viena mugė. Pagrindinė jų tradiciškai šurmuliuoja prie miesto Rotušės. Advento laikotarpiu, kiekvieną šeštadienį Hamburgo gatvėmis pražygiuoja Kalėdinis paradas. 

Maistas

Vokietijos virtuvė yra labai įvairi. Kiekvienas regionas turi tik jam būdingus valgius.

1. Kylis garsėja šprotais, Miunchenas – baltosiomis dešrelėmis su saldžiomis garstyčiomis.

2. Šiaurinėje Vestfalijoje, Reino-Pfalz regione, Saarlande, Badene žmonės mėgsta bulves, tirštą žuvienę, Švarcvaldo vyšnių tortą, kepamas juodosios giros tortas, patiekiamas jautienos kepsnys su vyno padažu, kepamas paršelis bei grybai.

3. Saksonijoj, Brėmene,Tiuringijoj su malonumu skanaujamas vaisių tortas, ruošiamas vanilinis desertas su vynu, kepamas pyragas su sezoniniais vaisiais. Kalėdom gaminamas vaisių tortas kaip keksas su razinomis bei riešutais ir apibarstytas cukraus pudra.

4. Hamburge, Šlezvige-Holsteine, Brandenburge, Berlzne, Vorpomene valgomi vaisių drebučiai, mėsos kukuliai, mėsa drebučiuose, krevečių salotos, mėgiami užkandžiai bei sriubos.

5. Vokiečiai mėgsta ikrus, dešras, dešreles, daug gamina iš kiaulienos, jautienos, veršienos ir paukštienos, žuvies. Valgomos įvairios salotos. Vokiečiai gamina keptą antį su obuoliais, muštus kiaulienos kotletus drebučiuose, keptas kepenis.

6. Vokietijoje pusryčiai būna maždaug 6-9 val. Daugelis valgymo įstaigų pusryčių meniu siūlo net iki 14 val. Pusryčiams geriama kava ar arbata, valgoma duona ar bandelės su dešra, sūriu, marmeladu arba medumi, be to mėgiami dribsniai.
7. Pietums valgomi keli patiekalai, nes tai yra svarbiausias dienos valgymas. Patiekiama  sriuba, mėsos ar žuvies patiekalas ir desertas. Maždaug 16 val. yra geriama kava ir valgomi pyragaičiai. Toks popietinis užkandis dažniausiai būna savaitgaliais. Nuo 18 iki 19 val. valgoma vakarienė. Jos metu mėgaujamasi duona ar bandele su dešra ar sūriu, kartais gaminami ir šilti patiekalai.

8. Šalyje mėgstama internacionalinė virtuvė. Didesniuose miestuose yra italų, Azijos, indų ar graikų restoranų. Veikia visą parą dirbančios valgyklos, kuriose valgoma stovint arba patiekalus galima išsinešti. Juose patiekia dešreles su aliejuje virtomis bulvėmis, picas, kebabus, vok-keptuvėje ruoštus patiekalus.

9. Vokietija garsėja kaip alaus kraštas. Čia jo gaminama labai daug rūšių, beveik 1300. Alus dažnai būna nestiprus. Vokiečiai vasarą alų mėgsta maišyti su sultimis, limonadu ar šampanu.

10. Šalyje gaminami vynai. Vynuogynai auginami nuo Karolio Didžiojo laikų. Dauguma vynų yra gaminami iš vienos rūšies vynuogių. Be to Vokietijoje gaminamas vynas iš obuolių.

Taigi, mano įspūdžiai iš Vokietijos:

Buvau Vokietijos sostinėje - Berlyne, nors tik pusdienį, tačiau nemažai aplaksčiau. Pirmiausia, miesto centre Jus pasitinka didžiulis Berlyno televizijos bokštas, kurio aukštis 368 m. Pačiame centre tiesiog apstu įvairių prekybos centrų, kavinukių, suvenyrų parduotuvėlių... Taip pat, tikriausiai girdėjote apie viešbutį, kurio viduje yra didžiulis akvariumas, na, pripažinsiu tai tikrai mane nustebino, niekad dar nebuvau mačius viešbutyje tokio dydžio akvariumo ..









Pati Vokietijos miestų panorama yra tikrai nuostabi, daug įvairių, modernių pastatų, o be jų ir įmantrių stilių bažnyčių. 
Kadangi buvau su ekskursija, aplankėme ir Vokietijos nuotykių parką - Heidės parką.
Lyginant su "Disneilendu" šis man labiau patiko, galbūt dėl to, kad jame daugiau atrakcionų skirta vyresnio amžiaus vaikams. Pačiame parke yra atkurti kai kurie įžymus pasaulio pastatai ar architektūros šedevrai, kaip pavyzdžiui - Laisvės statula. Kaip ir minėjau, atrakcionų parkas skirtas šiek tiek vyresnio amžiaus vaikams, jame daug amerikietiškų kalnelių, atrakcionų su vandeniu, o kas nebijo gali ir pasisupti supynėmis 10-15 m aukštyje, pripažinsiu, man labaaai patiko prisiminti vaikystę. Kalbant apie maistą, man neteko paragauti nacionalių patiekalų, tačiau maistas yra tikrai skanus. Kainos tuo metu irgi dar nesikandžiojo, nežinau kaip dabar ;) Tad suma sumarum, tikrai siūlau aplankyti Vokietiją, jos įžymiausius pastatus, pabėgioti po Berlyno centrą ar nusileisti amerikietiškais kalneliais "Heidės" parke :) 

Berlina 

Straipsnio autorė: Berlina
Nuotraukos asmeninio archyvo
Informacija imta: kelioniumanija.lt, alfa.lt
2016.01.21

Iki pasimatymo !